maitnastis

×maĩtnastis (hibr.) sf. (1) NdŽ; M, sm. Žg maistas: Gyvoliai turėjo gerą maĩtnastį par žiemą, t. y. maistą J. Menką maitnastį tetura tas vargšas žmogelis Vvr. Važinėdamos po žemaičius rankiojo joms maitnastį M.Valanč. Lakstė vanags skraidydamas, sau maitnasties ieškodamas BsO239. Kur sparneliu tik užgauni, vis tu sau maitnastį gauni JV695. Reik vežtis maĩtnasčio Pc. Maitnastis buvo duodama iš bendrųjų kluonų Ba1Moz47,22.